Kadangi dabar visa šeima laukia pasirodant dar vieno vaikelio, natūralu, kad karts nuo karto pradedame kalbėti apie gražiausius lietuviškus vardus. Taip ir atsitiko tą dieną Kurtuvėnuose: sėdėjome sau su Pauliuku ir Aušrinėle, ir diskutavome, kokie vardai yra gražiausi. Vaikai teiravosi, kokį aš norėčiau vardą duoti – aš pasakiau, kad dar nežinau, ir kad šį kartą turbūt reikės leisti Nerijui išrinkti (kas, aišku, sukėlė didelį jų juoko pliūpsnį, nes iškarto pradėjo aptarinėti, kad vaikas turbūt bus Jonas arba Petras:) )
O tuomet abu pradėjo diskutuoti, kokius vardus savo vaikams duotų. Paulius sako:
- Jeigu berniukams, tai turbūt duočiau Luko ir Andriaus – senelio garbei. O jeigu mergaitėms, tai gal Laura ir...ir....ir...(matosi, kad „tempia gumą“) nežinau, gal Gretos...
Galvojau, kaip čia sulaikyti liežuvį už dantų, bet vis tiek nesusilaikiau ir leptelėjau:
- O tai močiutės garbei nežadi duoti?
Paulius nusišypsojo, pažvelgė į mane ir sako:
- Laukiau šito klausimo, mamyte. Taip ir žinojau, kad taip sakysi.
Visi pasijuokėme, ir tuomet Paulius rimtai sako:
- Tu neįsižeisk, mamyte, bet man tavo vardas kažkoks negražus. Kažkoks trumpas...
Tai va tiek žinių iš tų vaikiškų pafilosofavimų:)
O tuomet abu pradėjo diskutuoti, kokius vardus savo vaikams duotų. Paulius sako:
- Jeigu berniukams, tai turbūt duočiau Luko ir Andriaus – senelio garbei. O jeigu mergaitėms, tai gal Laura ir...ir....ir...(matosi, kad „tempia gumą“) nežinau, gal Gretos...
Galvojau, kaip čia sulaikyti liežuvį už dantų, bet vis tiek nesusilaikiau ir leptelėjau:
- O tai močiutės garbei nežadi duoti?
Paulius nusišypsojo, pažvelgė į mane ir sako:
- Laukiau šito klausimo, mamyte. Taip ir žinojau, kad taip sakysi.
Visi pasijuokėme, ir tuomet Paulius rimtai sako:
- Tu neįsižeisk, mamyte, bet man tavo vardas kažkoks negražus. Kažkoks trumpas...
Tai va tiek žinių iš tų vaikiškų pafilosofavimų:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą