Prieš gerą
savaitę sutikau prekybos centre vieną seną pažįstamą, kurios nemačiau gerus
porą metų. Na, ir šiaip, nebuvo, kad mes ir anksčiau labai smarkiai
matydavomės. Kalbam, kalbam, ir staiga ji man sako: „Bet kaip tu per tuos metus
pasikeitei! Anksčiau tokia
šilta buvai, visą laiką ką nors nerdavai, megzdavai...“. Nesakiau jai nieko.
Nes nesupratau, ką atsakyti. Ar ir prekybos centre aš turiu vaikštinėti su
virbalais rankose?! :)
O teisintis ir pasakoti, kad šitoje srityje jokių pokyčių
nėra ir kad ir toliau ir mezgu, ir neriu, nemačiau jokio reikalo.
Tačiau ta proga, kad jau mane ji supykdė (o tikrai supykdė,
nors ir kaip save įtikinėčiau, kad jau ko ko, o ji tai jau būtų prie paskutinių
žmonių, kurios nuomonė man rūpėtų), dalinuosi paskutiniais gimusiais kūriniais
(tiesa, laiko apmlitudė tarp kepurių laaabai didelė).
Kuomet man reikia mergaitiško modeliuko, į pagalbą visada atskuba Paulytė. Ir
dabar ji demonstruoja dvi kepurėles, kurios keliaus dviems sesutėms:
krikštadukrai Indrei (čia, kaip ir buvau kadų kadais planavusi, priedas prie suknelės) ir jos sesei Deimantei (pavyzdyje aukščiau)
Kitos dvi kepurėlės iškeliavo irgi dviems sesutėms – į Vokietiją
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą